priduoti

pridúoti, -da, prìdavė 1. tr. R202 paduoti, prinešus įteikti: Pridúok kėdelę sėsties Kl. Pridúok man tą lazdą, kur kertė[je] stova Lkž. Pridúok man kruželį – aš neprigaunu Skd. Aš par vaikus vakare tau priduosiu laikraščius Vdžg. Eik šen, merguželė, priduok kepurelę KlpD105. Kaip pabalnosi bėrą žirgelį, priduok šviesią strielbelę JV1049. Kai nuvažiuosi į miestą, priduok šį laiškelį jai Žvr. Eikš, priduoki pentinėlius į baltas rankeles TDrVII18. ║ ištiesti: Og, mergele, priduok ranką, tegul tave kits nelanko LB116. Dieve, nemiprastok! priduok ranką savo! PG. ║ atiduoti: Prìdaviau valdžion karves Šr. ║ paduoti (saugoti): Bilietą nuspirk ir bagažą pridúok Sld. 2. (sl.) tr. duoti, suteikti: Jo tylėjimas, nieko nesakymas man kaip tik drąsos priduoda J.Jabl. Geras maistas žmogui daug jėgų priduoda rš. Mano matušės plonos drobaitės priduod man baltumėlį LTIII416. Degtinė nepriduõs sveikatos Ss. Nieko nepriduõs visas tavo vargas dėl sūnaus Užp. Jis savo tarnams sveikatą ir palaimą prieduos Mž429. Viešpats man tepriduoda dar kitą sūnų! Skv1Moz30,24. Saulelė kai paskavoja, tai nebepridúoda šilimos Pl. Grūdas ... visiemus alkaniemus peną priduost DP487. Tvanuose vargų baisiųjų tu man priduodi inkarą PG. Jūs, ponai, teisybę ir gerybę tarnamus priduokiat Mž36. Po tam nei angelas pats nenorisi tos garbės priduodams BPII440. | Jis priežastį pridúoda, būk jis sirgęs KII331. Protą priduoti (duoti patarimą) N. | Ir daktaro vežimas nieko neprìdavė (nepadėjo) ligoniui Jnšk. ║ priskirti: Pridavė tokį kreivį vadovu BsPIV48. Man vaiką prìdavė pilniavot Lp. Pridavė man karalius tris kapas zuikių ganyt BsMtI16. Jo pasiuntmenei priduoda keletą piemenų ir įsako ganyti bandą M.Valanč. | refl.: Jis neprisidúoda prie mūsų (neprisideda) Skr. Buvo prie bedarbių prisidãvęs Kt. ║ refl. Rod turėti gabumų (kam): Ma[no] vyras in visus darbus prisdãvęs: ką tik paims rankosna, tai tą padaro Prng. 3. tr., intr. daug ko ar daug kam duoti: Kiek tam žentui visokios gerybės pridavėm! Srv. Pridúot niekad negali, kas savo neturi Gs. Visiem tai ir duodamas nepridúosi Trgn. ║ tr. daug prikrauti: Kai priduõs pilną vežimą, tai ir arklys neišveš Trgn. Dabar aš pridaviau pėdų ant galo, tegul jis užlipęs sutvarko Pc. 4. tr. pavesti, perleisti: Kad jau skiria nuo meilių tėvelių, kad pridúoda piktai anytelei Švnč. Žada atkalbint nuo motinėlės, žada priduoti prieg anytėlės LTR(Al). 5. tr. pridėti, pridurti: Da prìdevė pievos man Klk. Jam pridúoda dar tėvai pinigų Vkš. Nieko top, ką girdėjo ir regėjo, netur priduoti nei nuimti SE120. O kas iš jūsų gal priduot stuomeniop savo uolektį vieną brš. Turim sakyti tikrą teisybę, nieko nei priduodami, nei nutraukdami brš. | refl.: Pry to sopulio kitas prisidavė sopulys S.Stan. 6. tr. įstatyti (kur): Vaiką prìdavėm vakar į mokyklą Lp. ║ refl. stoti dirbti: Jis prisìdavė prie plento sargu Jrb. 7. refl. prisileisti: Niekaip neprisidúoda – spira į grindį (kojomis grindis spardo) Lkž. Dar sunkiaus griešija, kad kunigo neprisiduoda brš. 8. tr., intr. pritarti, sutikti: Suprantu labai gerai tą savo uždavinį ir aš pats, – pridavė Bronislovas Žem. Neginčijuos su anuom, visur pridúodu Krš. Ką anam nesakyk, ans viską pridúoda Skd. Vienas maluoja, antras pridúoda Vkš. Nepridúoda vyrai nė iš tolo Šts. Sakyk šiaip ar taip, ans vis tiek nepridúoda Vvr. O judu ar priduodatav mun? S.Dauk. ║ refl. Grg prisipažinti: Kad apgavo – apgavo, aš ir prisidúodu, kad apgavo Plt. Vagis neprisidúoda pavogęs Als. Jau prisìdavė, kad jis kaltas, kad pavogė, t. y. prisipažino J. Dėl ko tu neprisìdevei, kad sūrį buvai suėdęs? Užv. Prisìdavė ir pati apgauta Šts. Kam prisìdavė, nekaltas būdamas Kal. ║ refl. pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Ans tūjau už piršlį prisiduodąs Akm. 9. tr. įskųsti, pranešti: Pridúota, kad vaikus moko Pj. 10. refl. atsitikti: Ir sakė jam vis tai, kas prisidavė jiems Ch1Moz42,29. 11. refl. Grv vaidentis, pasivaidenti: Sako, kad pakapėj prisidúoda Rš. Šiame miške prisidúoda Švnč. Aną naktį prisìdavė mirusi teta Slk. Seniau, sako, tai daug kam prisduodavo Švd. 12. refl. nuduoti, apsimesti (kuo): Jis per tėvą prisìdavė KI62. Prìsdavė, kad negyva [lapė] Dv. 13. intr. smarkiai ką pridaryti: Kad jau mes prìdavėm (privalgėme)! Lp. | refl.: Vaikai šiandie prisìdavė (prisilakstė) po orą Pšl. 14. tr. primušti, prilupti: Kad prìdavė, kad prilupė – žinos dabar vaginėt! Jnšk. Prìdavė prìdavė tą senį, iš gryčios stačia galva išstūmė Sb.

◊ šìrdį pridúoti būti meiliam: Jis su tavim kalba, tau šìrdį pridúoda, o kap užsigrįžta, kitai ranką duoda Vrn.

\ duoti; antduoti; apduoti; atiduoti; daduoti; įduoti; išduoti; nuduoti; panuduoti; paduoti; parduoti; apiparduoti; atparduoti; išparduoti; perparduoti; užparduoti; perduoti; praduoti; priduoti; suduoti; pasuduoti; užduoti